17 GIU 2024 · Kiekvienas gerasis pavyzdys ir padarytos klaidos prisideda prie verslo perdavimo kitai kartai tradicijų Lietuvoje formavimo. Kokius svarbiausius etapus reikia pereiti perduodant verslą įpėdiniams, kas šiame procese yra sudėtingiausia ir ką galima būtų daryti kitaip?  Asmenine šeimos verslo perėmimo patirtimi dalinasi UAB „Litamilk“ generalinė direktorė ir akcininkė Kotryna Uleckaitė. Kotryną kalbina advokatų kontoros „Glimstedt“ vadovaujančioji partnerė, advokatė dr. Laura Augytė-Kamarauskienė.

17 GIU 2024 · Verslo savininkui ir įkūrėjui priėmus sprendimą atsitraukti nuo tiesioginio vadovavimo dešimtmečius kurtam ir puoselėtam verslui, tenka spręsti sudėtingą rebusą: į kieno rankas perduoti bendrovės vairą? Gintautas Mažeika, verslo valdymo paslaugų bendrovės „Mažeika ir partneriai“ vadovaujantysis partneris, kuriam ne kartą teko patarinėti vadovo poziciją apsisprendusiems užleisti įmonių savininkams, pasakoja, kas svarbiausia, tokią reikšmingą transformaciją išgyvenančiam verslui.   Savininko atsitraukimas – didžiulis iššūkis ir jam pačiam, ir visai įmonei, todėl nenuostabu, kad perleisti vadovavimą ne visada pavyksta taip sklandžiai, kaip norėtųsi. Transformacijos sėkmė ir rezultatai priklauso ne vien nuo savininko ryžto ar atliktų namų darbų, bet ir nuo pasirinkto naujojo vadovo.   G. Mažeika konstatuoja, kad gana dažnai pirmasis pasirinkimas, kas pakeis savininką vadovo pareigose, nebūna sėkmingas. Didžiausia klaida, anot jo – paprasta: pasirenkamas netinkamas kandidatas, nors įsigilinus į situaciją iškart galima nuspėti, kad šio vadovo sėkmės rodiklis bus minimalus.   „Svarbiausias klausimas čia – kodėl pasirenkama netinkamai? Įmonių savininkams verslo valdymo perdavimo procesas paprastai nėra smagus. Pirmoji klaida, kurią jie daro – apsiriboja ratą kandidatų, iš kurių renkasi sau pamainą. Jie nori tokio vadovo, kurį patys žino ir pažįsta, su kuriuo lengva bendrauti, ir per mažai dėmesio skiria to žmogaus vadybinėms kompetencijoms, gebėjimams, patirčiai, asmeninėms savybėms“, – esminę klaidą įvardija G. Mažeika.   Ar tikrai surasti tinkamą pamainą  – misija neįmanoma? Kaip renkantis naują vadovą pataikyti iš pirmojo šūvio? Kokiais kriterijais reikėtų vadovautis, ieškant sau pamainos, ir kokius įsitikinimus verčiau paminti? Daugiau G. Mažeikos įžvalgų klausykite „Efektyvios vadybos DNR“ rubrikoje.

24 MAG 2024 · Klaipėdos valstybinis jūrų uostas, kuriam Europos jūrų uostų organizacija (ESPO) neseniai suteikė aplinkosaugos vadybos sistemos (PERS) sertifikatą už tvarumo puoselėjimą ir iniciatyvas, o kartu ir įpareigojimą dar didesnėms pastangoms, šiuo metu įgyvendina dar vieną projektą. Pasiryžęs sumažinti transporto išmetamo anglies dvideginio kiekius mieste, uostas jau 2025 m. pabaigoje – 2026 m. pradžioje taps pirmąja organizacija Lietuvoje, gaminsiančia žaliąjį vandenilį.   Algis Latakas, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius, sako, kad ir sertifikatas, ir noras tapti pirmuoju žaliojo vandenilio gamintoju Lietuvoje, rodo uosto ryžtą aplinkosaugos klausimus visada laikyti prioritetu.   „Užuot susikoncentravusi į pavienius aplinkosaugos klausimus Uosto direkcija 2020 m. ėmėsi iniciatyvos sukurti Žaliojo uosto koncepciją – dokumentą, kuris apimtų visą uosto žaliąją veiklą. Vienas iš tikslų buvo gauti PERS sertifikatą, kuris veikia kaip uosto aplinkosaugos peržiūros sistema, apimanti aplinkosaugos valdymą, išorės poveikį ir pačią aplinkosaugos būklę. Svarbiausia, ši sistema verčia nusistatyti tam tikrus esamus rodiklius ir visą laiką turėti rodiklių gerėjimo tendenciją“, – sertifikato reikšmingumą nusako A. Latakas.   Kitas užmojis – tapti žaliojo vandenilio gamintoja, anot A. Latako, gimė iš noro neatsilikti nuo didžiųjų modernių pasaulio jūrų uostų.   Perėjimas prie tvaresnės energijos yra viena pagrindinių temų, kuria šiuo metu gyvena jūrų uostai. Vis garsiau kalbama apie tai, kad uostai nebėra vien tik krovos zonos, jie vis daugiau dėmesio skiria energijos transformacijai.   Norėdama būti tendencijų priešakyje, direkcija ieškojo būdų, kaip įdiegti naujų degalų rūšių.   „Nusprendėme pabandyti padirbėti su vandeniliu. Pasimodeliavome, kaip tai galėtų atrodyti, kur galėtume gauti finansavimą, nes vandenilio gavyba yra brangi. Tuomet kreipėmės finansinės paramos į Europos Sąjungą ir ją gavome. Vadinasi, kelio atgal nebėra“, – juokiasi direktorius.   Su kokiais iššūkiais susiduria Uosto direkcija, pirmoji šalyje nusprendusi gaminti žaliąjį vandenilį? Kiek žaliojo kuro ketinama gaminti ir kam jis bus skirtas? Ką šiame procese Klaipėdos uostui jau pavyko nuveikti? Kaip apskritai transformuojasi jūrų uostai? Klausykite „Verslo tribūnoje“.

20 MAG 2024 · Ilgą laiką finansavimas Lietuvos gynybai buvo stipriai per mažas, tad dabar reikia ne tik žengti į priekį, bet ir užkamšyti senas skyles, sutaria atsargos pulkininkai Vaidotas Malinionis ir Saulius Guzevičius. „Verslo tribūnos“ pokalbis su V.Malinioniu ir S.Guzevičiumi apie tai, ką Lietuva, turėdama didesnį gynybos finansavimą, gali pasiekti, ką 4 procentai BVP gynybai reikštų mūsų kariniams pajėgumams, o kartu ir šalies saugumui.

17 MAG 2024 · Lietuvos verslo pasaulyje stebima tendencija: vis daugiau nuo nulio įmones užauginusių jų įkūrėjų ir savininkų priima sprendimą trauktis nuo verslo valdymo. Tokio sprendimo priežastys yra įvairios : garbus amžius, susikaupęs nuovargis ir šlubuojanti sveikata, labai greitai besikeičianti verslo aplinka, paskui kurią nebespėji, nauji gyvenimo prioritetai.  „Verslo įkūrėjo atsitraukimas nuo valdymo yra labai didelis ir sudėtingas pokytis ne tik savininkui, bet ir visai įmonei. Tačiau kaip tai bebūtų sunku ir sudėtinga, tai neišvengiamai kažkada turės įvykti kiekvienoje įmonėje. Kad toks pokytis būtų sėkmingas, būtina labai atsakingai pasirengti“, - sako Gintautas Mažeika, verslo valdymo paslaugų bendrovės „Mažeika ir partneriai“ vadovaujantis partneris. Kodėl savininkui dažnu atveju labai sunku priimti sprendimą trauktis ir perleisti verslo valdymą naujam vadovui? Kaip turėtų vykti pasiruošimas atsitraukimui ir kas šiame procese gali pagelbėti? Kokios dažniausiai pasitaiko klaidos ir kaip jų išvengti? Daugiau G. Mažeikos įžvalgų klausykite „Efektyvios vadybos DNR“ rubrikoje.

16 MAG 2024 · Didžiausia Lietuvos sutelktinio finansavimo platforma „Profitus“ veiklą plečia užsienio rinkose. Įsitvirtinę Latvioje, vis daugiau projektų investicijoms siūlo Estijoje, rudenį planuojamas spurtas Ispanijoje. Koks investuotojas svetur, kaip pažinti ir pasitikėti NT vystytojais mažiau pažįstamoje erdvėje – apie galimybes investuoti ir pažinti kaimynus „Verslo tribūnos“ pokalbis su SPF „Profitus“ verslo plėtros vadove Lina Maskoliūne. 

13 MAG 2024 · Tikslas turi būti vienas – skirti prioritetą gynybai, o prioritetas ir reiškia didesnį finansavimą, „Verslo tribūnai“ sako Dovilė Burgienė, iniciatyvos „4 procentai“ valdybos narė, advokatų kontoros WALLESS vadovaujančioji partnerė. Ji tikisi, kad iki Joninių politikų lyderystė taps aiškesne ir bus imtasi konkretesnių veiksmų.

12 MAG 2024 · Viskas prasidėjo nuo Vilniaus centrinės dalies, dabar atėjo laikas Žirmūnams ir Žirmūnų pokytis bus ne kaip miegamojo rajono: rajonas keis veidą ir taps gyvu bei aktyviu sostinės centro tęsiniu, pasakoja CITUS pardavimų vadovė Andželika Keršytė.   Dėl vykstančių pokyčių nekilnojamojo turto kaina čia per septynerius metus kils iki 40%, prognozuoja CITUS pardavimų vadovė.   „Žirmūnai labai smarkiai keisis ir taps labai patraukliu, įvairiapusišku rajonu“, – neabejoja A. Keršytė.   „Kaip Niujorke by CITUS“ – nedidelis projektas aktyviems miestiečiams, lengvai pasiekiamas, tačiau nutolęs nuo pagrindinės arterijos, su komfortišku laisvalaikio praleidimu, – apie naują projektą kalba A.Keršytė. Klausykite plačiau „Verslo tribūnoje“.

9 MAG 2024 · „Verslo tribūnoje“ pokalbis apie tvaraus transporto sprendimus, kurie jau dabar gali dekarbonizuoti aplinką iki 90%. Viena realiausių galimybių – biometanas. Balandį įsigaliojusi paramos programa biometanu varomam sunkiajam transportui puiki proga logistikos įmonėms, tačiau rinkos reakcija vangoka, stebisi „Scania“ vadovas Darius Snieška. Dyzelinas pigus, biometano vartojimo skatinimo schemos nėra, o viešojo transporto konkursuose netaršus transportas suprantamas tik varomas elektra ar vandeniliu, biometano nepopuliarumo priežastis vardija Martynas Nagevičius.  „Netgi be paramos skaičiuodami kaštus matome, kad biometanu varomo automobilio kaštai arba vienodi, arba net mažesni nei dyzelinio“, – galimybes vardija D.Snieška.  Be to, tai ir indėlis į Lietuvos žiedinę ekonomiką, primena M.Nagevičius: „Jeigu turi mėšlo, gali iš jo gaminti biometaną, arba išdrabstyti lauke, kur metanas išsiskirs ir skatins klimato kaitą“. Klausykite „Verslo tribūnos“ diskusiją.

9 MAG 2024 · Darbuotojams teikiamų naudų strategija, atrodo paprasta: paklauskite žmonių, ko jie nori ir pasistenkite jiems tai suteikti“. Vis dėl to, itin konkurencingoje šių dienų talentų paieškos realybėje išgryninti darbuotojus masinantį ir konkurentus nokautuojantį darbdavio vertės pasiūlymą nėra taip paprasta. Zuzana Matonienė, „Yara“ verslo centro vadovė, sutinka, kad pritraukti geriausius darbuotojus nori kiekvienas verslas. „Pavyzdžiui, po karantino darbuotojams buvo patrauklus darbdavių sprendimas leisti dirbti iš užsienio, tą garsiai aptarinėjo žiniasklaida ir patys darbuotojai. Mes patys irgi stengėmės atsirinkti, ką žadame savo specialistams. Visgi, galiausiai supratome, kad „Yara International“ kaip darbdavys negali pasiūlyti sumos to, ką kiti siūlo po truputį. Tai buvo ženklas, kad vadovai privalo susėsti ir nuspręsti, koks mūsų kaip darbdavio vertės pasiūlymas būtų tinkamiausias esamiems ir naujai prisijungiantiems specialistams“, - pasakoja vadovė. Anot Z. Matonienės, tiesa, kad darbuotojai patys geriausiai žino, ko jie nori. Todėl darbdavio ir darbuotojo dialogas yra vienas svarbiausių žingsnių, kuriant vertės pasiūlymą. „Jau trejus metus kas mėnesį organizuojame anonimines darbuotojų apklausas, į kurias noriai įsitraukia 80-90 proc. darbuotojų. Remdamiesi šių apklausų rezultatais, galime daryti išvadas – kuo žmonės, džiaugiasi, kas jiems nepatinka, ko trūksta. Taip pat, norėdami išsigryninti, ką darbuotojai vertina labiausiai, ir ko jiems visiškai nereikia, atlikome atskirą tyrimą apie naudas“, - pasakoja pašnekovė. Taip gimė idėja įsidiegti platformą, kurioje darbuotojai gali patys išsirinkti, kokias papildomas naudas gauna. Kaip tokia platforma veikia? Kaip įtraukti darbuotojus į darbdavio vertės pasiūlymo ir papildomų naudų išgryninimo procesą, bet nepaversti jo pageidavimų koncertu? Kaip įsivertinti, kad sukurta sistema veikia? Klausykite „Verslo tribūnoje“.