Klestinti įmonė, trokštamas darbdavys, ambicingi plėtros planai ir staiga – kaip perkūnas iš giedro dangaus – žinia apie smarkiai pablogėjusią savininko sveikatą ar net mirtį. Blogiausiam scenarijui nepasiruošęs verslas lieka be vadovo, netektį ar šoką išgyvenantys artimieji ir verslo paveldėtojai privalo greitai imtis lyderystės. Gintautas Mažeika, verslo valdymo paslaugų bendrovės „Mažeika ir partneriai“ vadovaujantysis partneris, sako, kad Lietuvoje daugelis šeimos verslų vis dar nepasirūpina paveldėjimo planu ir tai gali privesti prie labai blogų padarinių.
Anot G. Mažeikos, kalbantis su vyresniosios kartos verslo įkūrėjais, jie visi supranta, jog gyvenimas yra nenuspėjamas, todėl verslo perdavimui reikia pasiruošti iš anksto.
„Yra verslo savininkų, kurie atsakingai tą padaro nesulaukę nė penkiasdešimtmečio. Tačiau, žinoma, netrūksta atvejų, kai tam nėra ruošiamasi. Versle nesunku užsisukti kaip voverei rate: vadovai būna užsiėmę, į priekį juos veda dideli tikslai, ambicijos ir apie tai, kas bus vėliau, nelieka laiko pagalvoti. Panaši situacija vyrauja visame pasaulyje: prieš keletą metų „Deloitte“ bendrovės atliktas tyrimas atskleidė, kad 64 proc. šeimos verslų neturi aiškiai sudėlioto paveldėjimo plano”, - komentuoja G. Mažeika.
G. Mažeika pabrėžia, kad planuoti ateitį kiekvienam verslo savininkui reikėtų ne tik atsižvelgiant į savo paties amžių, bet ir į pasiektą verslo brandą.
Ką daryti, kad verslas būtų kuo mažiau priklausomas nuo vieno žmogaus? Kaip, atsitikus nelaimei ir mirus didžiąją dalį verslo sprendimų savo rankose laikiusiam savininkui, sumažinti galimas rizikas? Kokie svarbiausi verslo savininko ir paveldėtojo žingsniai, norint išvengti klaidų ir konfliktų? Daugiau įžvalgų išgirsite „Efektyvios vadybos DNR“ rubrikoje.